Egzoplanetos – kas tai?

arrow-down

Mūsų Saulės sistemos planetos nėra vienintelės Visatoje. Skaičiuojama, kad yra milijardas trilijonų žvaigždžių, o dauguma jų turi po vieną ar net kelias planetas. Kaip vadinasi tos planetos ir kiek jų esame atradę dabar?

Egzoplanetomis vadinamos už Saulės sistemos ribų esančios planetos. Apie jas pradėta kalbėti dar XIX a., tačiau pirmąją surasti pavyko tik 1992 m. Radijo astronomai Aleksanderis Wolszczanas ir Daleas Frailas pranešė apie dvi planetas, kurios sukasi apie pulsarą PSR B1257+12. Pulsarai – besisukančios neutroninės žvaigždės, kurios skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę.

Tada egzoplanetų buvo randama vis daugiau ir daugiau. Tačiau viską iš esmės pakeitė misija „Kepler“. Mokslininkai ėmė nuolat skelbti apie naujas egzoplanetas, ir ne po vieną – kartais net po kelias ar net kelias dešimtis! Per beveik 10 metų teleskopas surado daugiau nei 2600 planetų.

„Kepler“ misiją baigė 2018 m., tačiau jis turi pasekėjų – jau besidarbuojantis teleskopas TESS (angl. Transiting Exoplanet Survey Satellite) ir kitamet paleidžiamas didžiausias kosminis teleskopas istorijoje „James Webb“. Apie jį išsamiau dar būtinai papasakosime kituose straipsniuose.

Šiuo metu žinoma 4370 egzoplanetų, tačiau šis skaičius nuolat auga.

Įdomiausios egzoplanetos yra tos, kurios panašios į Žemę ir galbūt yra tinkamos gyvybei, kaip ją suprantame. Egzoplaneta dar nereiškia, kad ji panaši į Žemę. Dauguma iki šiol atrastų egzoplanetų yra „karštieji Jupiteriai“ – milžiniškos, dujinės ir karštos –temperatura jose siekia net kelis tūkstančius laipsnių.

Todėl mokslininkams visada buvo įdomu sužinoti, kiek egzoplanetų egzistuoja tiek Paukščių Tako galaktikoje, tiek visoje Visatoje. O labiausiai – kiek jų turi gyvybei, kaip ją suprantame, tinkamas sąlygas, t. y.:

  • yra ne dujinės, o uolingos – turi kietą paviršių;

  • ju žvaigždė yra panašaus amžiaus ir aktyvumo kaip mūsų Saulė;

  • planeta yra „Gyvybės zonoje“ – zona aplink žvaigždę, kurioje nei per šalta, nei per karšta.

  • Joje vanduo, jei tokio yra planetoje, gali egzistuoti skystu pavidalu.

Neseniai NASA „Ames“ tyrimų centro mokslininkai pabandė suskaičiuoti, kiek potencialiai gyvybei tinkamų planetų yra mūsų Paukšcių Tako galaktikoje. Mažiausiai ju yra net 300 milijonų, tačiau gali būti net keli milijardai.

Kosmosas yra begalinis, o atstumai – mums sunkiai suvokiami, todėl daugumos planetų greičiausiai nepasieksime. Bent jau dabar turimomis technologijomis.

Artimiausia mums žinoma egzoplaneta, Proksima b, esanti žvaigždės Kentauro Proksima sistemoje, nutolusi per 4,24 šviesmečio. Tai yra 270 000 kartų toliau nei atstumas tarp Saulės ir Žemės. Dabartinėmis turimomis technologijomis iki jos nukeliauti užtruktu… 73 000 metų! Tai yra artimiausia mums žinoma egzoplaneta. Įsivaizduokite, kiek keliautume iki kitų.

Tiesa, projekto „Breakthrough Starshot“ sumanytojai pasiryžę sukurti būdą, kuri pasitelkus Kentauro proksimą būtų galima pasiekti per 20 metu! Jie ketina sukurti lazerių sistemą, kurią naudojant mažyčiai nanoerdvėlaiviai pasieks 20 proc. šviesos greičio. Taip jie galės praskrieti Kentauro Proksimą, Proksimą b, surinkti duomenų ir parsiųsti juos atgal į Žemę. Ar jiems pavyks, pamatysime ateityje.

Tačiau galime pasidžiaugti, kad yra projektų, turinčių mokslu grįstu sprendimų padėti įveikti milžiniškus kosmoso atstumus.