Jupiterio ir Saturno mėnuliai, kuriuose gali egzistuoti gyvybė
Jupiteris ir Saturnas yra labai nedraugiškos gyvybei planetos. Palyginus neseniai, mokslininkai nežinojo, kad jų kaimynystėje esantys mėnuliai bus vieni pagrindinių taškų, kur gali egzistuoti nežemiška gyvybė.
Ledinis Jupiterio palydovas Europa turi 2–3 kartus daugiau vandens negu Žemė, nors yra mažesnis už Mėnulį. Jupiterio gravitacija sukelia potvynius, kurie sušildo storą ledo sluoksnį, todėl po juo vanduo gali laikytis skystu pavidalu. Geologiniai procesai Europos branduolyje taip pat gali įkaitinti po vandenynais esančias uolienas, ir sukurti dar vieną šilumos šaltinį. Be to, mokslininkai neseniai Europoje aptiko ir organinių medžiagų. Jos dar nereiškia gyvybės, tačiau yra svarbios jai egzistuoti.
Saturno palydovas Titanas yra vienintelis kūnas, kuriame pabuvo žmonių kurtas aparatas – misijos „Cassini-Huygens“ zondas „Huygens“. Titanas – vienintelis Saulės sistemos kūnas, neskaitant Žemės, kurio paviršiuje yra skysčių ir kuris turi skysčių apykaitos sistemą tarp paviršiaus ir atmosferos. Vadinasi, Titane tyvuliuoja ežerai ir jūros, teka upės, dangumi plaukioja debesys, lyja lietūs, sninga sniegas. Tik tas skystis – ne vanduo, o metanas ir etanas.
Įvairūs eksperimentai laboratorijose parodė, kad sąlygos Titane yra tinkamos egzistuoti kitokios cheminės sudėties gyvybei negu Žemėje.
Saturno palydovą Enceladą dengia storas ledo sluoksnis, po kuriuo pietų ašigalyje yra vandens. Vanduo purškia iš maždaug 100 geizerių Encelado paviršiuje, o šių čiurkšlių praskrisdamas pro šalį „paragavo“ kosminis teleskopas „Cassini“, kuris jose rado organinių medžiagų.
Jupiterio palydovas Ganimedas yra didžiausias mėnulis Saulės sistemoje. Taip pat vienintelis palydovas, turintis magnetinį lauką. Vadinasi, jo dangų nušviečia pašvaistės.
Ganimedą dengia labai plonas atmosferos sluoksnis, kuris, manoma, yra per silpnas gyvybei. Po storu (bent 100 km) ledo sluoksniu tyvuliuoja vandenynas.
